Skorpionas meilėje

Tą nuoskaudą tu laikai kažkur giliai, lyg akmenį kišenėje, prie kurio jau pripratai ir kurio svorio beveik nebejauti — kol kažkas netyčia jį paliečia. Šis laikotarpis tau yra apie atjautą ir atleidimą: senos santykių žaizdos prašosi ne keršto ir ne galutinio teismo, o švelnumo. Ne tam, kad pamirštum, kas buvo, o tam, kad nustotum tai nešti kaip ginklą.

Plutonas, tavo valdovas, viską jaučia giliai ir nieko nepamiršta — todėl atleidimas tau yra sunkiausias darbas, kokį astrologija žino. Bet verta dėmesio paprasta tiesa: nuoskauda, kurią laikai užrakintą, dažniausiai kalina ne tą, kuris skaudino, o tave patį. Šį laikotarpį didesnė nauda slypi ne tame, kad sulygintum sąskaitas, o tame, kad leistum sau paleisti — ne dėl kito, o dėl savęs. Atleisti nereiškia pamiršti; reiškia nustoti gerti tuos nuodus pats.

Jausmai ir artumas

Jausmai šį laikotarpį iškelia į paviršių tai, ką laikei užrakinta giliai — seną žaizdą, kurios niekam nerodei. Tavo širdis nori ne keršto ir ne įrodymo, kas buvo neteisus, o švelnumo, kuris ištveria ir tamsą. Artumas dabar gimsta iš pažeidžiamumo: kai parodai žaizdą, o ne tik gynybą aplink ją. Verta dėmesio, kad savęs nebaustum už tai, jog leidaisi įskaudinamas. Paleista nuoskauda atlaisvina vietos meilei; ta, kurią saugai kaip įkaltį, lėtai užmūrija tave nuo paties artumo, kurio iš tiesų ilgiesi.

Vieniems ir poroje

Vienišam Skorpionui tai metas atleisti — sau ar kitam — už išdavystę, kuri vis dar formuoja, kaip pasitiki. Be jos nešiojamo svorio naujam ryšiui lieka oro. Venk eiti į pažintį su gynyba, paruošta dar prieš pirmą skausmą. Esančiam santykyje verta švelniai grįžti prie to, ką užrakinai po kažkurio įžeidimo. Ištark partneriui „man tai vis dar skauda“ be keršto potekstės. Pagilinti verta gebėjimą paleisti — tau įprasta laikyti nuoskaudą metų metus, bet būtent tas tylus akmuo dažniausiai ir neleidžia ryšiui pajudėti.

Aistra ir Veneros tonas

Aistra šį laikotarpį tampa gilesnė ir švelnesnė kartu — Venera kviečia ne į intensyvią trauką, o į gydantį artumą. Kūniškas ryšys tau gali tapti vieta, kur paleidžiama tai, ko žodžiai nepasiekia: prisilietimas, kuris nereikalauja gynybos. Marsas nurimsta, ir geismas įgauna atlaidų, gilų atspalvį. Verta dėmesio, kad neskubintum kūniško artumo ten, kur dar atvira žaizda — atsiveri tik tada, kai jautiesi saugus, ne tikrinamas. Švelnumas dabar tau erotiškesnis už bet kokį intensyvumą, nes leidžia pagaliau nuleisti tą gynybą, kurią taip ilgai laikei.

Atleisti nereiškia pamiršti — reiškia nustoti gerti tuos nuodus pats; paleisk akmenį ne dėl kito, o dėl savęs.