Ožiaragis meilėje

Yra žaizdų, kurias Ožiaragis ne gydo, o tiesiog uždaro į stalčių ir toliau dirba — taip atrodo tvarkingiau. Šis laikotarpis švelniai atveria tą stalčių ir prašo pažiūrėti, ką ten laikai užrakinęs, dažniausiai po žodžiu „nesvarbu“.

Tu esi griežtas sau labiau nei kam kitam, ir senas įžeidimas tau dažnai tampa dar viena eilute kaltinimų sau pačiam sąraše. Atleidimas pirmiausia reikalingas ne kitam, o tau. Verta dėmesio švelnumas sau ten, kur instinktas siūlo dar vieną drausmingą įvertinimą, ką padarei ne taip.

Jausmai ir artumas

Širdis dabar prašo atjautos, ne dar vieno reiklaus tono sau. Tu gali pastebėti, kad senas skausmas pavirto į sieną, kurią vadini „atsargumu“. Artumas grįžta, kai leidi sau būti pažeidžiamam be jausmo, kad tai silpnumas. Atleisti sau ar kitam nereiškia pripažinti pralaimėjimo — tai tiesiog reiškia nustoti bausti save už tai, ko pakeisti nebegali.

Vieniems ir poroje

Vienišam Ožiaragiui — laikas pažiūrėti, kuri sena žaizda virto pernelyg aukšta gynybos siena. Nelaikyk savęs amžinai kaltu už praeitį ir nereikalauk to paties iš kito. Ieškok žmogaus, prie kurio nereikia būti tobulam. Esančiam poroje švelnumas konkretus: paimk seną nuoskaudą ir ištark ją be savitvardos šarvo, kaip jausmą. Frazė „man vis dar skauda“ iš tavęs, kuris tyli, atveria daugiau nei tobula ramybė.

Aistra ir Veneros tonas

Veneros tonas dabar gydantis ir tylus. Trauka grįžta per saugumą — kūnas atsileidžia tada, kai nustoji jį laikyti įtemptą gynybai. Aistra Ožiaragiui šįkart gimsta iš atlaidumo sau, ne iš naujos įtampos. Marsas čia reikalingas ne kovai, o drąsai leistis prisiliesti prie vietos, kurią ilgai laikei užrakintą. Tame atsileidime tavo kūnas pagaliau gali pailsėti ir užsidegti iš naujo.

Tu moki būti griežtas sau; pabandyk bent vienai dienai būti sau toks pat kantrus, koks būtum brangiam žmogui.