Jautis meilėje

Kai kurias nuoskaudas tu nešioji taip ilgai, kad jos tampa beveik patogios — žinomas svoris, kurio nebejauti, kol kažkas nepaprašo padėti jį žemėn. Šį laikotarpį senos žaizdos santykiuose prašosi ne įrodymo, kas buvo teisus, o tiesiog švelnumo.

Venera, tavo valdovė, moka mylėti ištikimai, bet ji moka ir laikyti įskaudinimą labai, labai ilgai. Tavo atmintis kūne tvirta; ką kažkada pajutai, neišnyksta lengvai. Verta dėmesio ne tai, kas tave įskaudino, o tai, kiek dar jėgų atiduodi šitam senam svoriui. Atleidimas tau nereiškia pamiršti — jis reiškia nuspręsti nustoti nešti tai, kas jau nebe tavo.

Jausmai ir artumas

Jausmai šį laikotarpį gali būti gilesni ir liūdnesni, nei norėtum rodyti. Tau gali tekti pripažinti, kad po ramybe slypi neišsakytas įsiskaudinimas. Artumas dabar reiškia leidimą būti pažeidžiamam — atviram apie tai, kas užkliuvo. Saugumą tu randi tada, kai nustoji saugoti save nuo to paties žmogaus, kuris nori būti arti. Atleidimas atveria švelnumą ten, kur užsispyrimas laikė šaltą sieną.

Vieniems ir poroje

Jei esi vienas, šis laikotarpis verta skirti senos nuoskaudos paleidimui. Venk įsinešti į naują ryšį nepasitikėjimą, kurį užaugino visai kitas žmogus. Atleisk tam, kuris jau praeity — ne dėl jo, o kad tavo širdis atsilaisvintų. Jei esi poroje, švelnumas dabar svarbesnis už principą. Vietoj tylaus pykčio pabandyk ištarti, kas iš tikrųjų skaudėjo. Atjauta atšildo tai, ką užsispyrimas užšaldė.

Aistra ir Veneros tonas

Trauka šį laikotarpį susilieja su švelnumu. Geismas dabar ne reikalauja, o glaudžia — kūniškas artumas tampa būdu atsiprašyti ir priimti be žodžių. Veneros tonas atlaidus, šiltas; jis nelaiko sąskaitų. Marsas tau primena, kad atleisti nereiškia tapti silpnam — kartais drąsiausia yra leisti rankai, kuri kažkada įskaudino, vėl tave paliesti. Kūnas atleidžia anksčiau nei galva, jei tik jam leidi.

Tu moki laikyti nuoskaudą ilgiau nei bet kas. Šį kartą pabandyk paleisti ją taip pat tvirtai, kaip iki šiol laikei.